Veiklos ir parduotuvės
Beatričė Kelerienė – Keramika
Ugnies ir pelenų keramika – indai, degami tradicinėje japoniško tipo Anagamos krosnyje, kur medžio pelenai virsta natūralia glazūra.
Beatričės Kelerienės keramika gimsta ten, kur kūrėjos sumanymas susitinka su stichijomis – moliu, ugnimi, medžiu ir laiku. Jos kūrybinį braižą formuoja aukštos temperatūros malkinis degimas, natūraliai išsilydžiusių medžio pelenų dekoras ir subtili, lengvai atpažįstama japoniškos arbatos kultūros estetika.
„Bon Odori" festivalyje pristatoma nedidelė, tačiau išskirtinė Beatričės stalo keramikos kolekcija. Kiekvienas jos kūrinys – savitas formos, molio ir ugnies susitikimas. Indai formuojami iš specialiai parinktų molių, tinkamų degti aukštoje temperatūroje tradicinėje japoniško tipo malkinėje Anagamos krosnyje.
Anagama – viena seniausių Japonijos keramikos degimo technologijų. Krosnis kūrenama be pertraukos keturias ar penkias paras, o jos viduje temperatūra pakyla iki maždaug 1300 °C. Tokiame karštyje molis vitrifikuojasi – tankėja, tvirtėja ir įgauna beveik akmenišką atsparumą. Svarbiausia, kad būtent šiame procese kūrinį baigia formuoti pati ugnis.
Degant medienai, krosnyje sklandantys pelenai nusėda ant keramikos paviršiaus ir aukštoje temperatūroje lydosi, virsdami natūralia glazūra. Liepsna, pelenų srautai, kūrinių vieta krosnyje ir net greta stovintys indai palieka savo ženklus – todėl kiekvieno kūrinio paviršius yra unikalus ir iki galo nepakartojamas.
Ilgas degimas išryškina sodrias faktūras ir spalvų perėjimus: nuo santūrių žemės, akmens ir grunto tonų iki rusvų, žalsvų, gintarinių bei ugnimi švytinčių paviršių. Šis santykis su medžiaga ir gamtos procesais artimas klasikinei Japonijos keramikos estetikai, kurioje vertinamas ne sterilus tobulumas, bet gyvas paviršius, medžiagos tikrumas ir kiekvieno daikto individualumas.
Apie autorę: Beatričė Kelerienė nuo 2003 metų Japonijoje studijavo tradicinę keramiką ir keramikos degimo krosnių technologijas, keliaudama per svarbiausius Japonijos keramikos centrus – Tanbą, Shigaraki, Echizeną, Tokonamę, Seto, Tajimi, Kutani, Hagi, Mino ir Bizeną. 2010 metais ji įkūrė keramikos studiją Misato mieste Japonijoje, o tais pačiais metais Lietuvoje jai suteiktas meno kūrėjo statusas.
Menininkės darbai įvertinti Japonijos keramikos parodose ir konkursuose – ji apdovanota Toki ir Tanabe keramikos konkursuose, 2014 metais gavo Kioto gubernatoriaus prizą, o tarptautiniame Mino keramikos konkurse jai skirtas specialusis prizas. 2014 metais Vilniaus rajone Beatričė Kelerienė įkūrė Anagama keramikos meno centrą su antrąja jos pastatyta aukštakrosne – Dūkštos Anagama.
Beatričės Kelerienės keramikoje susitinka dvi ilgametės jos patirtys – Lietuvos žemė ir Japonijoje pažinta ugnies kultūra. Tai indai, skirti naudoti, liesti ir išgyventi kasdienybėje, tačiau kartu kiekvienas jų yra mažas, vienintelis ugnies sukurtas kraštovaizdis.